2010 m. liepos 20 d. Teismas paskelbė sprendimą byloje Balčiūnas prieš Lietuvą (Pareiškimo Nr. 17095/02), kuriuo, atmetus daugelį kitų skundų, nustatė Konvencijos 5 straipsnio (teisė į laisvę ir saugumą) 3 dalies pažeidimą dėl nepagrįstai ilgos suėmimo trukmės. Pastebėtina, jog pareiškimas Teismui buvo pateiktas dar 2002 m. balandį, o 2005 m. spalį, atsižvelgiant į papildomus pareiškėjo skundus, Vyriausybei buvo pateikti papildomi klausimai. Teisėja nuo Lietuvos D. Jočienė nuo bylos nagrinėjimo nusišalino, nes šioje byloje yra atstovavusi Vyriausybę kaip jos atstovė Europos Žmogaus Teisių Teisme. Teismas iš karto sprendė dėl pareiškimo priimtinumo ir jo esmės.

Pareiškėjo skundas pagal Konvencijos 5 straipsnio 1 dalį dėl tariamai neteisėto suėmimo buvo atmestas, nes visas suėmimo laikotarpis buvo sankcionuotas teismo nutartimis.
Taip pat kaip aiškiai nepagrįstą Teismas atmetė skundą pagal Konvencijos 5 straipsnio 4 dalį, numatančią teisę į tai, kad nacionalinis teismas greitai priimtų sprendimą dėl suėmimo teisėtumo. Teismas nustatė, kad du apeliaciniai pareiškėjo skundai buvo išnagrinėti atitinkamai per 14 ir 12 dienų, o tokia trukmė yra suderinama su Konvencijos garantijomis.
Dėl teisinių gynybos priemonių nepanaudojimo buvo atmesti pareiškėjo skundai pagal Konvencijos 8 straipsnį (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) dėl tariamo korespondencijos cenzūravimo, pagal Konvencijos 3 straipsnį (kankinimo uždraudimas) dėl kalinimo sąlygų bei pagal Konvencijos 6 straipsnio (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) 3 dalies c punktą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės.
Teismas taip pat paskelbė nepriimtinais pareiškėjo skundus pagal Konvencijos 5 straipsnio 5 dalį dėl teisės į nuostolių atlyginimą už nepagrįstai ilgą suėmimą bei pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį dėl proceso trukmės.

Nagrinėdamas pareiškėjo skundą pagal Konvencijos 5 straipsnio 3 dalį dėl nepagrįstai ilgos suėmimo trukmės, Teismas visų pirma apibrėžė suėmimo trukmę, kuri turi būti vertinama Konvencijos požiūriu. Vienoje baudžiamojoje byloje pareiškėjas buvo sulaikytas 1998 m. lapkričio 9 d. ir buvo suimtas iki 2000 m. gegužės 9 dienos. Kitoje baudžiamosios byloje pareiškėjui suėmimas buvo tęsiamas iki 2002 m. liepos 19 d., kai jis buvo išteisintas ir paleistas teismo salėje. Vyriausybė siekė, kad būtų vertinami du atskiri suėmimo laikotarpiai. Kadangi antrasis suėmimo laikotarpis buvo pakankamai ilgas (2 metai, 2 mėnesiai ir 9 dienos), atsižvelgdamas į Konvencijos 5 dalies 3 straipsnio tikslą, Teismas nusprendė, jog pakanka nagrinėti antrąjį suėmimo laikotarpį, tačiau vertindamas laisvės atėmimo trukmės pagrįstumą, Teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas jau prieš tai buvo suimtas ilgiau nei 18 mėnesių. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas anksčiau nebuvo teistas. Nors Teismas pripažino suėmimo tęsimo pagrindų pagrįstumą, tačiau pastebėjo, kad suėmimo trukmė buvo gana ilga, o Lietuvos teismai tinkamai neargumentavo savo sprendimų, apsiribodami tik abstrakčiu įstatyminių pagrindų nurodymu, nepaaiškinant, kaip jie yra pritaikytini pareiškėjo individualiai situacijai. Tokia praktika nėra suderinama su Konvencijos garantijomis, todėl Teismas nustatė Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies pažeidimą.

Remdamasis Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalies d punktu, pareiškėjas skundėsi, kad jam nebuvo užtikrinta teisė į teisingą teismą, o taip pat nebuvo gerbiama jo teisė į gynybą, nes teismas jį nuteisė, remdamasis parodymais, kuriuos atitinkami asmenys davė parengtinio tyrimo metu, tačiau į teismą neatvyko ir nebuvo apklausti, todėl pareiškėjas neturėjo galimybės pateikti jiems klausimus. Teismas paskelbė šią pareiškimo dalį priimtina, tačiau nenustatė Konvencijos pažeidimo. Buvo atsižvelgta į pastangas užtikrinti minėtų asmenų dalyvavimą viešame posėdyje ir į tai, kad apeliacinės bei kasacinės instancijų teismai tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundus, nustatydami, kad šie parodymai nėra vienintelis pareiškėjo kaltės įrodymas.

Teismas atmetė pareiškėjo turtinės žalos atlyginimo reikalavimą, nes nenustatė priežastinio ryšio tarp tariamai patirtos žalos ir Konvencijos pažeidimo. Tačiau Teismas pripažino, kad dėl per ilgo suėmimo pareiškėjas patyrė neturtinę žalą ir priteisė 6 000 eurų kompensaciją. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti bylinėjimosi kaštus atmestas, kadangi nebuvo pateikti reikalavimą pagrindžiantys įrodymai.

Teismo sprendimas byloje Balčiūnas prieš Lietuvą (anglų kalba)