Teisingumo ministerija neturi teisės vertinti teismų sprendimus, nutartis ar procesinius veiksmus. Ministerija, kaip ir bet kuri kita valstybės valdžios institucija ir valdymo institucija, neturi teisės kelti klausimo dėl teisėjų sprendimų teisėtumo ar aiškintis jų pagrįstumo.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Konstitucijos 114 straipsnis draudžia Teisingumo ministerijai kištis į teisėjo ar teismo veiklą. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų ir kitų asmenų. Teisėjui negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams.
Bylose teismų priimtus sprendimus gali peržiūrėti tik teismas ir tik įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 1 straipsnio 3 dalis). Žemesnės instancijos teismų sprendimų kontrolę vykdo aukštesnės instancijos teismai. Taip pat atkreipiame Jūsų dėmesį į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, jog niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsisakytų konkrečioje byloje priimto sprendimo.