Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyti trys palikimo priėmimo būdai: faktinis paveldimo turto valdymas, kreipimasis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo ir  kreipimasis į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą.   
     Pirmuoju būdu įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti palikėjo turtą, juo rūpinasi (naudoja, prižiūri jį, moka mokesčius ir t. t.). Atkreiptinas dėmesys į palikimo priėmimą pagal apyrašą. Įpėdinis, priėmęs palikimą minėtu būdu, už palikėjo skolas atsakys tik paveldėtu turtu. Kitu atveju įpėdinis atsako visu savo turtu. Minėtu būdu palikimą priėmus keletui įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsakys solidariai visu savo turtu, todėl įpėdiniams būtina pasidomėti palikėjo turtu, jo skolinėmis teisėmis ir pareigomis.
     Įpėdinis priimti palikimą gali ir padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tai labiausiai paplitęs palikimo priėmimo būdas. Būtina žinoti, kad neleidžiama palikimo priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis.  
    Įstatymas numato trijų mėnesių terminą palikimui priimti nuo palikimo atsiradimo dienos.  Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, o tuo atveju, kai jis paskelbiamas mirusiu, – diena, kurią įsiteisėjo teismo sprendimas paskelbti palikėją mirusiu, arba teismo sprendime nurodyta mirties diena (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalis).