Ar paveldėjimo bylą gali tvarkyti ne palikimo atsiradimo vietos notaras?
|
Teisės aktuose įtvirtinta nuostata, kad palikimas priimamas ir paveldėjimo byla užvedama pas palikimo atsiradimo vietos notarą. Palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.4 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad vadovaujantis Notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-481, 4.9 punktu, suinteresuoto asmens prašymu Notarų rūmų prezidentas arba jį pavaduojantis viceprezidentas gali nuspręsti turto paveldėjimo bylą perduoti vesti kitam notarui, neatsižvelgdamas į teisingumo ministro nustatytą notaro (notarų) veiklos teritoriją turto paveldėjimo atvejams. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendimai pavesti ar perduoti paveldėjimo bylą tvarkyti kitam notarui (priklausomai nuo to ar paveldėjimo byla jau yra užvesta ar ne) yra priimami tik išimtiniais atvejais. Išimtiniais atvejais laikoma:
- atvejai, kai notarą, kuriam pagal teisingumo ministro nustatytą teritoriją buvo priskirta tvarkyti paveldėjimo bylą, ir įpėdinį sieja giminystės ryšiai;
- konfliktinės situacijos tarp notaro, kuriam pagal teisingumo ministro nustatytą teritoriją buvo priskirta tvarkyti paveldėjimo bylą, ir įpėdinio;
- kiti atvejai, pripažinti išimtiniais Lietuvos notarų rūmų prezidento ar jį pavaduojančio viceprezidento.
|