Bet kurios valstybės teismo sprendimas, nors ir įsigalioja, savaime neįgyja teisinės galios už savo valstybės ribų ir negali būti pradėtas vykdyti kitos valstybės teritorijoje. Kad Lietuvos teismo sprendimas, kurį būtina vykdyti kitos valstybės teritorijoje (pvz., ten gyvena atsakovas ar yra jo turtas), būtų pradėtas vykdyti, būtina dar viena procedūra – to teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas jį vykdyti.

Atsižvelgiant į tai, kurioje valstybėje teismo sprendimą būtina vykdyti, galimi keli Lietuvos teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo juos vykdyti modeliai.

Lietuvos teismų sprendimų pripažinimas ir vykdymas valstybėse, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi Teisinės pagalbos ir teisinių santykių sutartis

Šiuo metu Lietuva tokias dvišales ir trišalę teisinės pagalbos ir teisinių santykių sutartis yra sudariusi su Latvija, Estija, Moldova, Lenkija, Ukraina, Baltarusija, Rusija, Kazachstanu, Uzbekistanu, Azerbaidžanu, Kinija, Turkija ir Armėnija. Visose sutartyse su šiomis valstybėmis yra įtvirtinta bendra nuostata, kad šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose, taip pat nuosprendžius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, o pagal sutartį su Lenkija – ir sprendimus darbo bylose.

Tik Rusija yra patvirtinusi šio prašymo formą , kurią galima gauti Lietuvos teismuose ir Teisingumo ministerijos tinklalapyje. Šia prašymo forma galima naudotis ir pateikiant prašymus kitoms valstybėms arba rašyti laisvos formos prašymą, nurodant:
Šis prašymas adresuojamas valstybės, kurioje prašoma pripažinti Lietuvos teismo sprendimą, kompetentingam teismui (pvz., Moldovos kompetentingam teismui).
Prie prašymo turi būti pridedama:

• teismo sprendimo nuorašas;
• pažymos apie:
• sprendimo įsiteisėjimą;
• apie tai, kad atsakovas buvo informuotas apie teismo posėdį;
• apie sprendimo ankstesnį vykdymą.

Jei sprendimą bus prašoma pripažinti Lenkijos Respublikoje, taip pat turi būti pridedama pažyma apie tai, kad sprendimas vykdytinas Lietuvos Respublikoje.
Lietuvos teismo sprendimą užsienio valstybėje prašantis pripažinti asmuo reikalingų pažymų turėtų kreiptis į šį sprendimą priėmusį teismą. Dėl pažymos apie ankstesnį sprendimo vykdymą (jei jis apskritai buvo vykdytas Lietuvoje) – į tą sprendimą vykdžiusį antstolį.
Beje, prašymas ir visi minėti dokumentai turi būti išversti į valstybės, kurioje bus prašoma pripažinti Lietuvos teismo sprendimą, valstybinę kalbą. Kai kurios valstybės (pvz., Baltarusija, Ukraina, Moldova ir kt.) priima dokumentus ir rusų kalba. Visi dokumentai turi būti patvirtinti herbiniais antspaudais.
Prašymas pripažinti Lietuvos teismo sprendimą užsienio valstybėje ir kiti dokumentai persiunčiami Teisingumo ministerijai. Ji tarpininkauja juos persiųsdama konkrečios užsienio valstybės teisingumo ministerijai ir prašydama nukreipti nagrinėti kompetentingam teismui Lietuvos teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti klausimą.
Užsienio valstybės kompetentingas teismas, išnagrinėjęs tokį prašymą bei kitus dokumentus ir patikrinęs, ar nėra tarptautinėje sutartyje numatytų sprendimo nepripažinimo pagrindų, pagal savo valstybės teisę priima atitinkamą procesinį dokumentą, kurį siunčia prašymą pateikusiam asmeniui. Prašymą pateikęs asmuo jam nepalankų užsienio valstybės teismo sprendimą gali apskųsti. Jei užsienio valstybės teismas priima sprendimą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos teismo sprendimą, tai yra teisinis pagrindas reikalauti Lietuvos teismo sprendimo priverstinio vykdymo toje užsienio valstybėje.

Lietuvos teismų sprendimų pripažinimas ir vykdymas užsienio valstybėse daugiašalių konvencijų pagrindu

Lietuva yra ratifikavusi tarptautinę 1973 m. Hagos konvenciją dėl sprendimų, susijusių su išlaikymo pareigomis pripažinimo ir vykdymo (toliau – Konvencija), reglamentuojančią teismų sprendimų pripažinimą ir vykdymą užsienio valstybėse.
Šios konvencijos nuostatos taikomos teismo arba administravimo institucijų priimtų sprendimų dėl išlaikymo pareigos, atsirandančių iš šeimos santykių, tėvystės, motinystės, santuokos ar svainystės, įskaitant išlaikymo pareigą nesantuokiniam vaikui, pripažinimui. Šalių, Konvencijos dalyvių sąrašą galite rasti Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos internetiniame puslapyje.
Pagrindiniai Lietuvos teismų sprendimų pripažinimo užsienio valstybėse principai pagal šią Konvenciją yra tokie pat, kaip ir pagal dvišales ir trišales sutartis. Suinteresuotas asmuo turi pateikti prašymą ir kitus būtinus dokumentus.
Dokumentų sąrašas pateikiamas 1973 m. Hagos konvencijos 17 straipsnyje:

• sprendimo kopija;
• dokumentas, patvirtinantis, kad kilmės valstybėje tam sprendimui nebetaikomos įprastos peržiūrėjimo formos, ir, jei reikia, kad jis yra vykdytinas, t. y. kad prašomas pripažinti Lietuvos teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, nebegali būti skundžiamas ir yra vykdytinas;
• jei tas sprendimas buvo priimtas kitai šaliai (atsakovui) nedalyvaujant, originalas arba patvirtinta kopija dokumento, reikalingo įrodyti, kad nedalyvaujančiai šaliai buvo tinkamai įteiktas pranešimas apie bylos iškėlimą, įskaitant pranešimą apie pareikšto ieškinio dalyką;
• jei reikia, dokumentas, įrodantis, kad prašymą pateikiančiam asmeniui Lietuvoje buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba arba kad jis buvo atleistas nuo teismo išlaidų apmokėjimo;
• pirmiau paminėtų dokumentų patvirtintas vertimas, išskyrus atvejus, kai valstybės, į kurias kreipiamasi, institucija tokio vertimo nereikalauja.

Pateikiamų dokumentų legalizavimo Konvencija nereikalauja.

Lietuvos teismų sprendimų pripažinimas ir vykdymas Europos Sąjungos valstybėse

Nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvai tapus pilnateise Europos Sąjungos (toliau – ES) nare, įsigaliojo ES reglamentai, nustatantys teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo juos vykdyti ES valstybėse tvarką:
 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamentas dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo (EB) Nr. 44/2001 (dar vadinamas „Briuselis I“), iš dalies pakeistas 2002 m. rugpjūčio 21 d. Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1496/2002.
2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos Reglamentas dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo ir vykdymo (EB) Nr. 2201/2003.
Visų šių reglamentų nustatyta teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo tvarka taikoma tik tuo atveju, jei kreipiamasi dėl Lietuvos teismo sprendimo, priimto po 2004 m. gegužės 1 d., t. y. po ES reglamento įsigaliojimo Lietuvos Respublikos atžvilgiu datos, pripažinimo ir paskelbimo jį vykdytinu kurioje nors ES valstybėje narėje, išskyrus Daniją.
Jei kurioje nors ES valstybėje narėje prašoma pripažinti iki 2004 m. gegužės 1 d. priimtą Lietuvos teismo sprendimą, turi būti vadovaujamasi iki šios datos galiojusia tvarka. Taip pat pažymėtina, kad šių ES reglamentų nuostatomis turi būti remiamasi, kreipiantis dėl Lietuvos teismų sprendimų, priimtų po 2004 m. gegužės 1 d., pripažinimo į ES valstybes, su kuriomis Lietuva yra sudariusi teisinės pagalbos ir teisinių santykių sutartis arba į ES valstybes nares, prisijungusias prie pirmiau minėtos Konvencijos.