Siekiant užtikrinti didesnį laisvės atėmimo vietų saugumą ir racionaliau panaudoti joms skiriamas lėšas, teisingumo ministras siūlo koreguoti Bausmių vykdymo kodeksą.

Teisingumo ministerijos parengtame Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo ir papildymo projekte, siūloma nustatyti, kad nuteistieji patys mokėtų už jiems priklausančių buitinių prietaisų sunaudojamą elektros energiją. Siūlymas parengtas siekiant ugdyti nuteistuosius taupyti ir iš dalies kompensuoti išlaidas už suvartotą elektros energiją. Pagal turimus duomenis, šiuo metu laisvės atėmimo vietose yra virš 8 tūkst. vnt. įvairiausių buitinių prietaisų. Jie būtų apmokestinami pagal nustatytus įkainius, įvertinant galingumą ir kitus aspektus. Už dalį jų, iki 15 W galingumo - barzdaskutes, plaukų džiovintuvus, radijo imtuvus ir pan. – mokėti nereikėtų. Teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus teigimu, ši priemonė visų pirma leistų mokyti nuteistuosius susimokėti už gautas paslaugas, derinti savo pajamas ir išlaidas, kai kuriuos jų paskatintų dirbti ir užsidirbti. Tuo pačiu laisvės atėmimo vietose sumažėtų fiziškai susidėvėjusių ir nesaugių eksploatuoti buitinių prietaisų kiekis, sumažėtų išlaidos elektros energijai. Per metus už nuteistųjų naudojamus buities prietaisus galima būtų surinkti apie 450 tūkst. litų.

Šalia taupymo, siūloma įtvirtinti ir keletą priemonių laisvės atėmimo vietų saugumui užtikrinti. Planuojama nustatyti galimybę iš pataisos namų į kalėjimą grąžinti iki gyvos galvos nuteistus asmenis. Pagal dabar galiojančią tvarką, 10 metų kalėjime išbuvęs asmuo, nuteistas iki gyvos galvos, už gerą elgesį gali būti perkeltas į laisvesnio režimo pataisos namus tęsti bausmės atlikimą. Tačiau tai padarius, galimybės jo grąžinti atgal nėra. Projekte nustatyta, kad jei toks asmuo kelia realų pavojų pataisos namų personalui ar kitiems asmenims, jis gali būti grąžinamas atgal į kalėjimą.

Tuo pačiu siūloma nustatyti galimybę pataisos namuose nakties metu užrakinti nuteistuosius jų gyvenamosiose patalpose. Tokiu būdu būtų užtikrinta veiksmingesnė nuteistųjų priežiūra, konfliktinių situacijų tarp nuteistųjų prevencija bei pačių prižiūrėtojų saugumas. Iki šiol nesant galimybės rakinti patalpų, įkalinimo įstaigose nuolat kyla pavojus organizuotiems kalinčiųjų išpuoliams, sunkiau kontroliuoti draudžiamų daiktų perdavimą ir pan.

Atsižvelgiant į siekį humanizuoti bausmių vykdymo sistemą ir daugiau dėmesio skirti nuteistųjų resocializacijai, taip pat siūloma nustatyti, kad visiems nuteistiesiems, išskyrus nuteistus iki gyvos galvos, galėtų būti leidžiama ypatingais atvejais išvykti už pataisos įstaigų ribų. Ne ilgiau nei 10 dienų nuteistieji būtų išleisti dėl artimųjų mirties ar sunkios ligos, gresiančios ligonio gyvybei, taip pat dėl gaivalinės nelaimės, padariusios didelės materialinės žalos nuteistajam ar jo artimiesiems. Anksčiau šia teise galėjo pasinaudoti tik dalis nuteistųjų, priskirtų paprasto ir palengvinto režimo grupėms, tačiau nebuvo numatyta galimybės išleisti drausmės grupėje esančių kalinių.

Šalia visų pokyčių, taip pat ketinama atsisakyti arešto ir laisvės bausmes atliekantiems asmenims taikomos nuobodos – griežto papeikimo ir papildyti nuobaudų sąrašą veiksmingesne priemone – draudimu iki penkiolikos parų pirkti maisto produktus specialiose parduotuvėse.

Teisingumo ministro teigimu, šie pakeitimai būtini siekiant racionaliau organizuoti laisvės atėmimo įstaigų darbą, tačiau jie tik nedidelė dalis pokyčių, kurie turi būti padaryti šioje srityje. Bausmių vykdymo sistema bus iš esmės peržiūrima, konceptualius pokyčius (elektroninio monitoringo ir kitas veiksmingas priemones) įtvirtinant probacijos įstatymo ir kitų įstatymų projektuose.