Vyriausybė pritarė teisingumo ministro siūlymui supaprastinti gimimo, mirties, santuokos ir kt. civilinės būklės aktų registravimo procesą.

Šiuo metu asmuo, norintis įregistruoti tam tikrą civilinės būklės faktą (pvz., ištuoką, gimimą), visais atvejais turi vykti į civilinės metrikacijos įstaigą ir pateikti jai kitos institucijos, pvz. notaro, teismo ir kt. išduotus dokumentus, kuriuose yra patvirtinamas tam tikras faktas. Civilinės metrikacijos įstaiga šių dokumentų pagrindu perduoda informaciją Gyventojų registrui, o asmeniui išduoda šio registro išrašą. Kai kuriuos šių veiksmų taip pat gali atlikti ir seniūnai bei Lietuvos Respublikos konsulinės įstaigos.

Ministrų kabinetas sutarė palengvinti dalią asmenims nustatant, kad informaciją apie gimimą, mirtį, ištuoką ir kitus civilinės būklės aktus tiesiogiai Gyventojų registrui perduotų pačios institucijos - ne tik civilinės metrikacijos įstaigos, bet ir teismai, notarai, sveikatos priežiūros institucijos ir t.t. Taigi, pvz. gimus vaikui, tėvams papildomų žygių į civilinės metrikacijos įstaigą daryti nebereikės. Tai daryti jiems teks tik tuomet, jei dėl kokių nors priežasčių, pvz. tėvai nebus išrinkę vaikui vardo, minėtos institucijos negalės visų civilinės būklės fakto duomenų įregistruoti iš karto. Panašia tvarka duomenų sisteminimas ir apsikeitimas šiuo metu vykdomas kaupiant informaciją apie nekilnojamąjį turtą.

„Gyventojai neturi tapti valstybės institucijų kurjeriais, perduodančiais informaciją iš vienos įstaigos kitai. Tai padaryti galima žymiai paprasčiau ir greičiau. Apytiksliai paskaičiuota, kad nustačius naują tvarką, per metus asmenys sutaupytų apie 100 tūkst. vizitų į valstybės įstaigas“, - sako teisingumo ministras Remigijus Šimašius.

Taip pat nutarta uždrausti valstybės institucijoms iš asmenų  reikalauti popierinių dokumentų išrašų, kai šie kreipsis dėl socialinių, sveikatos priežiūros ar kitų paslaugų. Visą reikiamą informaciją institucijos galės pasitikrinti tame pačiame Gyventojų registre. „Popieriniai išrašai asmenims galės būti išduodami jiems pageidaujant, ir jie, kaip ir išduoti iki šiol, turės įrodomąją galią. Tačiau jų pateikti valstybės institucijoms nebebus reikalaujama, nes taip žmonės tik apkraunami papildoma administracine našta. Tiesioginis duomenų perdavimas registrui leis žymiai operatyviau keistis informacija ir pačioms institucijoms, sparčiau teikti paslaugas bei taupyti biudžeto lėšas“, - sako R. Šimašius.

Ministro teigimu, šie siūlymai leis optimizuoti civilinės metrikacijos įstaigų darbą, tačiau pačių įstaigų atsisakyti neketinama. Projekte numatoma, kad siūlomi pokyčiai įsigaliotų nuo 2011 m. liepos mėn.

Tobulinti civilinės būklės aktų registravimo sistemą, supaprastinant civilinės būklės aktų registravimą, numatyta ir Vyriausybės programoje. Šiam tikslui taip pat pritarė teisingumo ministro įsakymu dar 2009 m. vasario mėn. sudarytas Civilinio kodekso priežiūros komitetas.

Civilinės būklės aktų ir jų registravimo įstatymo projektui bei kitų teisės aktų pakeitimams dar turės pritarti Seimas.