Vyriausybė pritarė teisingumo ministro siūlymui nustatyti paprastesnę tvarką valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti, kartu įtvirtinant daugiau saugiklių ja piktnaudžiauti.

Šiuo metu asmenys, kurie nori gauti valstybės teisinę pagalbą atstovaujant jų interesus teismuose, privalo pristatyti šias paslaugas teikiančioms valstybės garantuojamos teisinės pagalbos (VGTP) tarnyboms metinę gyventojų turto deklaraciją, patvirtintą mokesčių administratoriaus žyma. Norint tai sutvarkyti, žmonėms tenka varstyti ne vienos, o kelių institucijų duris. Teisingumo ministras Remigijus Šimašius siūlo atsisakyti šio reikalavimo, nustatant, kad asmuo VGTP tarnyboms turės pateikti žymiai paprastesnės formos turto deklaraciją, nurodant duomenis, kurių nėra valstybės registrų duomenų bazėse.

Šis pakeitimas numatomas Teisingumo ministerijos parengtame Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo projekte. Jame taip pat įtvirtinama, kad nuo šiol asmenys galės rinktis ne tik iš VGTP tarnybose dirbančių, tačiau ir bet kurį kitą praktikuojantį advokatą, kad šis teiktų jam valstybės garantuojamą pagalbą. Tokiu atveju pasirinktas advokatas turės pasirašyti su VGTP tarnyba sutartį dėl konkretaus atstovavimo. Ministro teigimu, taip asmenims bus sudarytos sąlygos laisvai pasirinkti advokatą, kuriuo pasitiki. Kartu mažės šiuo metu perkrautų nuolat valstybės teisinę pagalbą teikiančių advokatų darbo krūvis, o tai leis jiems sparčiau ir kokybiškiau teikti nemokamą teisinę pagalbą.

Projekte taip pat numatoma ir apribojimų piktnaudžiaujantiems galimybe nemokamai gauti teisinę pagalbą teismuose. Šiuo metu nėra numatyta imperatyvaus ribojimo, keliose bylose vienu metu asmuo gali būti atstovaujamas už valstybės lėšas, todėl atsiranda tuo piktnaudžiaujančių, pvz. asmuo per metus yra pateikęs net 97 prašymų jį ginti. Neretai tokie prašymai būna teikiami neatsakingai, neįvertinus ginčo sėkmės, dėl to dažnai be reikalo eikvojamas advokatų laikas bei valstybės lėšos, mažiau dėmesio skiriama kitiems teisinės pagalbos laukiantiems asmenims. Siekiant užkirsti tam kelią, numatoma, kad asmenys vienu metu galės pasinaudoti valstybės teisine pagalba ne daugiau nei 4 bylose. Teikti atstovavimo pagalbą bus atsisakoma ir tais atvejais, kai asmuo prašys suteikti teisinę pagalbą dar vienoje byloje, nors nebus apmokėjęs išlaidų už ankstesniąją pagalbą, kuri buvo dalinai kompensuojama.

Pernai metų statistikos duomenimis, per metus valstybė teisinę pagalbą teismuose suteikė beveik 42 tūkst. asmenų, paslaugoms teikti išleista virš 13 mln. litų biudžeto lėšų.

Šiuo metu atstovavimo teisinę pagalba teikia Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio VGTP tarnybos. Siekiant optimizuoti jų veiklą, išspręsti darbuotojų trūkumo klausimus bei užtikrinti efektyvų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, Vyriausybė pritarė projekte įtvirtintam siūlymui reorganizuoti penkias savarankiškas tarnybas, įsteigiant vieną centrinę instituciją, turinčią teritorinius padalinius.

Teisingumo ministerijos parengtiems ir Vyriausybės patvirtintiems Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimams dar turės pritarti ir Seimas.