Logo
          2016 m. gruodžio 3 d., šeštadienis
Pagrindinis Puslapio žemėlapis Print RSS Neįgaliems LT EN FB TW
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veiklos sritys
Administracinė informacija
Paslaugos
Nuorodos
Naujienos
Tarptautinis bendradarbiavimas
Korupcijos prevencija
Klausiate - atsakome
Skaidrūs rinkimai


 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

Paaiškėjo, ką Lietuvos žmonės žino apie savo teises

2014-05-20





Lietuvos žmonių teisinės žinios – ypač opi problema. Tai atskleidė Teisingumo ministerijos užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Tik penktadalis (21 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad jiems pakanka žinių savo teisėms ginti, 34 proc. respondentų teigia, kad tokių žinių visiškai neturi ir 30 proc. norėtų gauti papildomos informacijos.


Stokodami teisinio raštingumo ir nežinodami, kaip tinkamai apginti savo teises, žmonės nesusidoroja netgi su elementariausių teisinių žinių reikalaujančiomis situacijomis. Kokių veiksmų reikia imtis, kad žmonės galėtų gauti elementarių teisinių žinių, reikalingų jų kasdieniams gyvenime? Atsakymo į šį ir kitus aktualius visuomenės teisinio švietimo klausimus buvo ieškoma tarptautinėje konferencijoje „Teisinis švietimas Lietuvoje: iššūkiai ir galimybės“.

„Užuot kreipęsi į atitinkamą probleminį klausimą nagrinėjančią instituciją, žmonės iš karto kreipiasi į Respublikos Prezidentą arba teisingumo ministrą. Tokia situacija išties nėra džiuginanti ir iš esmės susiklostė dėl to, kad Lietuva neturi nuoseklios visuomenės teisinio švietimo sistemos, kuria vadovaujantis galėtų būti ugdoma Lietuvos piliečių teisinė sąmonė, keliamas teisinis raštingumas, sistemiškai teikiama teisinė informacija“, – pažymi teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Pasak ministro, per visą laikotarpį nuo Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo mes stipriai pažengėme, pavyzdžiui, kompiuterinio raštingumo, užsienio kalbų mokymosi ar verslumo srityse, tačiau teisiniame švietime niekur nenueita. J. Bernatonis pasidžiaugė, kad Šešioliktoji Vyriausybė neliko abejinga visuomenės teisinio švietimo problemai ir teisinį švietimą numatė kaip vieną iš Vyriausybės 2012–2016 metų programos nuostatų.

Pasak J. Bernatonio, formuodama ir įgyvendindama teisinio švietimo politiką, valstybė turėtų pradėti nuo mūsų jaunosios kartos. Visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ surengtos apklausos duomenimis, 83 proc. respondentų mano, kad teisės įvadas turėtų būti dėstomas mokyklose ir gimnazijose, dar 87 proc. apklaustųjų yra įsitikinę, kad su teisės pagrindais turėtų būti supažindinti visi Lietuvos aukštųjų mokyklų auklėtiniai.

„Jau mokykloje vaikai turėtų būti mokomi ir skatinami savarankiškai apginti savo teises ir laisves. Kadangi mokyklos suole įgytos teisinės žinios leistų tinkamai pasiruošti savarankiškai gyventi šiuolaikinėje demokratinėje visuomenėje“, – įsitikinęs teisingumo ministras.

Juozas Bernatonis sako, kad geriausią visuomenės teisinio švietimo rezultatą pasiektume, jei visose šalies mokyklose atsirastų savarankiška teisinio švietimo disciplina, turinti tinkamai parengtus mokytojus, tvarkaraštyje užfiksuotas pamokas, mokymo medžiagą ir visas kitas reikiamas metodines priemones.

Pirmą kartą per visą nepriklausomybės laikotarpį suorganizuotoje tarptautinėje visuomenės teisinio švietimo konferencijoje dalyvavęs Norvegijos Tarptautinės teisės ir politikos instituto direktorius Njål Høstmælingen sakė, kad tai padaryti nebus lengva. Pasak svečio, Lietuva pasirinko teisingą kelią, tačiau juo dar reikės nemažai nueiti.

„Baltijos tyrimai“ apklausa atskleidė dar keletą įdomių faktų. Paaiškėjo, kad Lietuvos žmonėms labiausiai trūksta informacijos, susijusios su žmogaus teisių apsauga (35 proc.), bendrųjų teisinių žinių (35 proc.) ir dar 35 proc. respondentų pažymėjo, kad jiems trūksta informacijos iš vartotojų teisių srities (35 proc.). Dar 28 proc. apklaustųjų įvardijo, kad jiems nepakanka informacijos darbo teisės klausimais ir 21 proc. respondentų – nuosavybės teisės klausimais.

Konferencijoje „Teisinis švietimas Lietuvoje: iššūkiai ir galimybės“ dalyvavo J. Bernatonis, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus, Norvegijos teisingumo viceministras Himanshu Gulati. Renginyje taip pat dalyvavo žiniasklaidos, akademinio pasaulio ir nevyriausybinių organizacijų sektoriaus atstovai – Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko pavaduotoja Audronė Nugaraitė, Delfi.lt vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, Lietuvos televizijos TV naujienų tarnybos direktorius Audrius Matonis, LRT.lt vyriausiasis redaktorius Vladimiras Laučius, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentė Giedrė Lastauskienė, Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto dekanė Rima Ažubalytė, Vilniaus Simono Stanevičiaus vidurinės mokyklos pasirenkamojo dalyko „Teisės pagrindai“ mokytojas Tomas Gagys, Lietuvos teisės instituto direktorė Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė, Vilniaus universiteto Teisės klinikos direktorė Vida Petrylaitė, ELSA Lietuva viceprezidentė Agnė Albrechtaitė, Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė.

Facebook Twitter Google
Atgal
 
Naujienų paieška
Data nuo 
Data iki   
Žodžiai tekste
 
Ministro darbotvarkė
Ministro pasisakymai
               žiniasklaidoje
Ministerijos įvykiai
Renginiai
Žiniasklaidos informacija
 
Politinės partijos
Veiklos prioritetai
Teisingumo ministerijos
              biudžeto suvestinė
Teisėkūros iniciatyvos
Teisinio reguliavimo
              stebėsena
Teisinė pagalba (VGTP)
Neliečiamojo kapitalo               valdymas
Nukentėjusių nuo
              nusikaltimų asmenų fondas
Veiklos efektyvumo
              rodikliai
 
 
RSS prenumerataRSS
 
Logo
Logo
      
Gedimino pr. 30, LT-01104 Vilnius
Kodas: 188604955
Tel. (8 5) 266 29 81
Faks. (8 5) 262 59 40
El. paštas: rastine@tm.lt
© Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, 2009
Biudžetinė įstaiga
Duomenys apie Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.