Armėnų apaštališkoji bažnyčia

Armėnų apaštališkoji bažnyčia – tautinė armėnų bažnyčia, apie 300-uosius metus įsteigta pirmojo Armėnijos katoliko Grigaliaus Švietėjo, įtikinusio Armėnijos karalių Tiridatą III krikščionybę paskelbti valstybine religija. Netrukus buvo pastatyta pirmoji katedra Ešmiadzine. Armėnijos valdovams siekiant politinės nepriklausomybės, armėnų apaštališkoji Bbažnyčia, 451 m. nepritarusi Chalkedono susirinkimo nutarimams ir priėmusi monofizitizmo doktriną, atsiskyrė nuo Romos bažnyčios, o 506 m. – nuo Antiochijos patriarcho. Monofizitizmas (Kristaus dvejopos prigimties – dieviškosios ir žmogiškosios – nepripažinimas) vienu iš skiriamųjų bažnyčios bruožų išliko ir dabar. Bažnyčia išpažįsta tik dieviškąją Kristaus prigimtį, teigdama, kad Kristaus žmogiškumas buvo kaip lašas, ištirpęs dieviškumo jūroje.

XIV a. Armėnų apaštališkoji bažnyčia sudarė sutartį su Roma, todėl nedidelė dalis tikinčiųjų vadinami armėnų unitais ir priklauso Kilikijos ir Armėnijos patriarchui, reziduojančiam Stambule. Lietuvos ir Lenkijos armėnai uniją su Roma sudarė XVII a. Iki 1939 m. Lvove buvo jų arkivyskupijos centras. Bažnyčiai vadovauja Ečmiadzine reziduojantis katolikas (patriarchas); kuriam pavaldžios 5 vyskupijos Armėnijoje ir kalnų Karabache (3,7 mln. tikinčiųjų). Pasaulyje bažnyčiai priklauso 2 patriarchatai (Jeruzalės ir Stambulo) ir 28 vyskupijos (JAV, Sirijoje, Libane, Irane, Prancūzijoje, Bulgarijoje, Gruzijoje, Pietų Amerikoje ir kt.).

 Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje 2001 m. Armėnų apaštališkajai bažnyčiai priklausė 30 narių. 2003 m. buvo dvi oficialiai įregistruotos bendruomenės. 2006 m. birželio mėn. atidaryta armėnų Šv. Vardano apaštališkoji bažnyčia Vilniuje.

Parengė Rasa Pranskevičiūtė, 2007