|
Valstybės tarnautojas atlieka šias funkcijas:
- Analizuoja ir teikia pasiūlymus dėl Teisingumo ministerijai priskirtų teisės aktų sukeliamos administracinės naštos galimo sumažinimo;
- Vykdo kodifikuotų privatinės teisės aktų stebėseną, analizuoja šių teisės aktų turinį, jų taikymo efektyvumą, taip pat šių teisės aktų vystimosi (kitimo) tarptautines ir regionines tendencijas bei rengia pasiūlymus dėl šių teisės aktų tobulinimo;
- Rengia Lietuvos Respublikos civilinio ir civilinio proceso kodeksų, Lietuvos Respublikos įstatymų koncepcijų, įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų, reikalingų skyriaus uždaviniams įgyvendinti, projektus; rengia medžiagą šių projektų svarstymui Vyriausybėje ir kituose pasitarimuose;
- Dalyvauja vertinant ir rengiant teisės aktus civilinės teisės ir civilinio proceso srityje Teisingumo ministerijos sudaromose darbo grupėse, o esant Vyriausybės pavedimui – ir kitų ministerijų sudaromose darbo grupėse;
- Analizuoja iš Europos Sąjungos institucijų gaunamus dokumentus, susijusius su privatine teise, rengia apibendrinimus, pristatymus ir kitą su tuo susijusią informaciją;
- Atstovauja ministerijai valstybės ir savivaldybių institucijose ar įstaigose, seminaruose, konferencijose ir kituose renginiuose, siekiant priskirtų funkcijų įgyvendinimo;
- Vykdo kitus su departamento funkcijomis susijusius teisingumo ministro, teisingumo viceministrų, Teisingumo ministerijos kanclerio, departamento direktoriaus, skyriaus vedėjo nenuolatinio pobūdžio pavedimus, siekiant, kad būtų pasiekti ministerijos strateginiai tikslai.
Valstybės tarnautojas turi atitikti šiuos specialiuosius reikalavimus: - Turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities, teisės krypties išsilavinimą (bakalauro ir magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą vientisųjų teisės studijų magistro išsilavinimą);
- Turėti 1 metus teisinio darbo patirties;
- Turėti patirties rengiant privatinės teisės aktų projektus;
- Išmanyti Lietuvos Respublikos Konstituciją, Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus ir kitus teisės aktus, reguliuojančius valstybės tarnybą ir viešąjį administravimą, teisėkūros procesą, įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijas bei raštvedybos taisykles;
- Išmanyti Civilinį kodeksą, Civilinio proceso kodeksą, Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus, reguliuojančius civilinę teisę ir civilinio proceso teisę, užsienio valstybių civilinę teisę ir civilinio proceso teisę, nacionalinių ir tarptautinių teismų praktiką;
- Būti susipažinusiam su pagrindinėmis Europos Sąjungos steigiamųjų sutarčių nuostatomis, įtvirtinančiomis Europos Sąjungos įkūrimo ir veiklos tikslus bei principus, kompetencijos sritis, institucijų struktūrą, jų veiklą, sprendimų priėmimo tvarką, kitas nuostatas;
- Išmanyti privatinės teisės srities Europos Sąjungos teisės aktus ir jų perkėlimo į nacionalinę teisę ypatumus, bendradarbiavimo su užsienio šalių institucijomis ir atstovais principus, bendradarbiavimo ypatumus daugiakultūrinėje aplinkoje, išmanyti Lietuvos Respublikos pozicijų ir ataskaitų iš Europos Sąjungos institucijų darbo organų susitikimų rengimo reikalavimus ir rekomendacijas;
- Mokėti kaupti, sisteminti, apibendrinti informaciją ir panaudoti turimas profesines žinias, rengiant bei redaguojant analitinius dokumentus, pažymas;
- Mokėti užsienio (anglų, prancūzų arba vokiečių) kalbą pažengusio vartotojo B2 lygiu. Jeigu pažengusio vartotojo lygmens B2 lygiu mokama prancūzų ar vokiečių kalba, tai būtina anglų kalbą mokėti ne žemesniu nei pradedančio vartotojo lygmens A2 lygiu;
- Mokėti dirbti „Microsoft Office“ programiniu paketu ir „Internet Explorer“;
- Gebėti valdyti, sisteminti, apibendrinti informaciją ir rengti analitinę medžiagą, išvadas;
- Sklandžiai dėstyti mintis raštu ir žodžiu lietuvių kalba.
|
|