Pirmininkaujanti valstybė pristatė daugiametę laisvės, saugumo ir teisingumo srities programą (Stokholmo programa). Programa parengta 2009 m. birželio 15 d. Europos Komisijos Komunikato "Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė piliečių labui" (toliau - Komunikatas) pagrindu bei atsižvelgiant į valstybių narių pateiktas pastabas. Stokholmo programa galios 2010-2014 m. laikotarpį.

Programos projekte apibūdinama pažanga, padaryta teisingumo ir vidaus reikalų srityje per pastaruosius metus bei nurodomos sritys, kuriose pažanga buvo lėtesnė ir ne tokia akivaizdi. Programoje iškeliami ateities uždaviniai ir nurodomi ateinančių 5 metų politiniai Europos Sąjungos teisingumo ir vidaus reikalų srities prioritetai. Programoje pateikti bendrieji principai, būdingi laisvės, saugumo ir teisingumo sričiai. Pabrėžiama, kad ateinančio penkmečio prioritetas bus piliečių interesai ir poreikiai. Pažymima, efektyvaus žmogaus teisių apsaugos bei saugumo užtikrinimo ES svarba. Nurodoma, kad pagrindinių žmogaus teisių apsaugos ES sistema pasipildys, Europos Sąjungai prisijungus prie Europos žmogaus teisių konvencijos.

Programoje Europos Komisija kviečiama teikti ataskaitas dėl Pamatinio sprendimo dėl rasizmo ir ksenofobijos įgyvendinimo bei naudojantis visais egzistuojančiais instrumentais, taip pat ir finansiniais, kovojant su rasizmu ir ksenofobija.
Planuojama stiprinti vaiko teisių, įtvirtintų Chartijoje ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, apsaugą. Pažymima, kad ES ir valstybės narės turi dėti bendras pastangas, kad pažeidžiamų asmenų grupės ir ypač Romai visiškai įsilietų į visuomenę. Šiuo tikslu ES sutelks struktūrines lėšas ir sieks, kad būtų tinkamai taikomi galiojantys kovos su galima romų diskriminacija teisės aktai. Taip pat numatoma stiprinti pažeidžiamiausių asmenų, smurtą patiriančių moterų ir nesavarankiškų asmenų apsaugą, įskaitant jų teisinę apsaugą.

Programoje taip pat numatoma stiprinti asmens duomenų ir privatumo apsaugą. Pažymima, kad ES turi įveikti sunkumus, kuriuos kelia vis dažnėjantis keitimasis asmens duomenimis, visiškai užtikrinama privatumo apsaugą. Nurodoma, kad siektina sukurti išsamią apsaugos sistemą. ES turi užtikrinti, kad būtų imtasi bendrų atnaujintų veiksmų piliečių duomenims apsaugoti Europos Sąjungoje ir santykiuose su trečiosiomis šalimis. Ji taip pat turi numatyti ir reglamentuoti aplinkybes, kuriomis, vykdydamos savo funkcijas, viešosios valdžios institucijos galėtų prireikus tinkamai apriboti šių taisyklių taikymą.

Programoje pabrėžiama, piliečių dalyvavimo demokratiniame ES gyvenime užtikrinimo ir skatinimo svarba. Nurodoma, kad iki 2014 m. Europos Parlamento rinkimų reikėtų apsvarstyti piliečių skatinimo dalyvauti rinkimuose priemones. Komisija kviečiama pateikti ataskaitą dėl galimybių ir priemonių gegužės 9 d. padaryti visuotine Europos Parlamento rinkimų diena.

Programoje pabrėžiama tarpusavio pripažinimo principo įgyvendinimo svarba. Civilinėse bylose priimti teismo sprendimai turi būti vykdomi tiesiogiai, be kitų tarpinių priemonių. Todėl numatoma tęsti priimant teismo sprendimus civilinėse ir komercinėse bylose taikomos egzekvatūros procedūros panaikinimo procesą, kuri dar pernelyg dažnai reikalinga kitose valstybėse narėse priimtiems teismo sprendimams vykdyti. Tam pirmiausia reikės suderinti šių sričių teisės kolizijos taisykles.
Be to, tarpusavio pripažinimo principas galėtų būti taikomas ir kitiems dar nereglamentuotiems ir kasdieniam gyvenimui svarbiems teisiniams klausimams, kaip antai paveldėjimui ir testamentams, sutuoktinių turto režimui ir porų išsiskyrimo turtinėms pasekmėms. Tarpusavio pripažinimo principas turi būti taikomas visais baudžiamojo proceso etapais. Be to, tarpusavio pripažinimo principą reikia taikyti ir kitų rūšių teismo sprendimams, kurie, priklausomai nuo valstybių narių, gali būti baudžiamojo arba administracinio pobūdžio. Antai pažeidimo liudytojams arba nuo jo nukentėjusiems asmenims gali būti taikomos ypatingos apsaugos priemonės. Atsižvelgdama į dabartinę ekonominę krizę, ES turi siekti, kad neteisėtas ir tinkamam rinkos veikimui galintis pakenkti elgesys vienoje valstybėje narėje neliktų nenubaustas ir nepasikartotų kitoje valstybėje narėje.

Programoje nurodoma, kad reikia priimti priemones tarpusavio pasitikėjimui didinti. Reikia tinkamiau padėti specialistams įgyvendinti priemones. Nepaprastai svarbu reguliariai dėti kuo daugiau pastangų rengti mokymus visiems teisinių profesijų atstovams, įskaitant administracinių teismų darbuotojus. Iki daugiametės programos įgyvendinimo pabaigos reikėtų toliau siekti, kad vienas iš naujų teisėjų ir prokurorų mokymosi etapų būtų Europos mokymai; bent pusė ES teisėjų ir prokurorų turėtų išeiti vieną iš Europos mokymų arba nors kartą dalyvauti bendraujant su kita valstybe.
Teisingumo srityje, kaip ir kitose srityse, tarpusavio pripažinimo principas turi būti plėtojamas, kartu sustiprinant vertinimą. Visų pirma reikia vertinti Bendrijos lygmeniu priimtų teisinių priemonių ir politikos veiksmingumą. Prireikus reikia vertinti tinkamo Europos teisingumo erdvės veikimo kliūtis. Vertinimas turėtų būti periodinis ir padėti geriau susipažinti su nacionalinėmis sistemomis ir nustatyti jų gerosios patirties pavyzdžius.

Programoje pažymima, kad Europos teisminei erdvei vystytis reikalingas tam tikras valstybių narių įstatyminių ir teisinių nuostatų suderinimo lygis. Baudžiamosios teisės srityje, ypač kalbant apie terorizmą, organizuotą nusikalstamumą ir ES finansinių interesų pažeidimus, veiksmingų rezultatų gali duoti tik veiksmai Europos lygmeniu. Todėl reikia toliau derinti materialinės teisės nuostatas, susijusias su tam tikrais paprastai tarpvalstybiniais sunkiais pažeidimais, kuriuos reikia apibrėžti ir už juos bausti vienodai. Suderinus teisės nuostatas, bus galima plačiau taikyti tarpusavio pripažinimo principą ir tam tikrais atvejais pasiekti, kad būtų beveik visiškai panaikinti atsisakymo pripažinti kitų valstybių narių teismo sprendimus pagrindai.

Be to, remiantis Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktika, gali reikėti vienodai apibrėžti pažeidimus ir už juos bausti, siekiant įgyvendinti tam tikrų sričių ES politiką (to iš dalies reikėjo vykdant aplinkos ir transporto politiką). Civilinės teisės srityje reikia nustatyti minimalias Europos lygmens teisės normas dėl tam tikrų civilinio proceso aspektų, susijusių su tarpusavio pripažinimo poreikiais. Be to, reikės nustatyti ir teismo sprendimų dėl tėvų atsakomybės (įskaitant sprendimus dėl globos teisės) pripažinimo minimalias teisės normas. Pagaliau, siekiant tinkamo Europos teisingumo erdvės veikimo, kartais reikia, kad nacionalinis teismas taikytų kitų valstybių narių teisę. ES turės apsvarstyti, kaip išvengti dabartinės praktikos šioje srityje skirtumų.

Programą numatoma svarstyti 2009 m. lapkričio 30 - gruodžio 1 d. Teisingumo ir vidaus reikalų taryboje. 2009 m. gruodžio mėn. Europos Sąjungos Vadovų taryboje Stokholmo programą planuojama patvirtinti.

Stokholmo programa