Dėl Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymoPateiktos teisėkūros iniciatyvos
Vardas, Pavardė/Organizacija: Henrikas Mickevičius - Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius; Erika Lastovskytė - Pilietinės atsakomybės fondo vykdančioji direktorė; Vaida Pilibavičiūtė - NVO teisės instituto direktorė; Arūnas Pemkus - UAB „Integrity“ valdybos pirmininkas.
El. paštas: vaida@nvoteise.lt
Problema:
Neliečiamo kapitalo fondo modelis įgyvendinamas daugelyje Europos ir pasaulio šalių, tačiau Lietuvoje neliečiamo kapitalo fondo negalima įgyvendinti dėl keleto priežasčių. Visų pirma Labdaros ir paramos įstatyme nustatyti ribojimai paramos panaudojimui. Minėto įstatymo 10 str. nustatyta, kad paramos gavėjai pagal šį įstatymą gautą paramą gali naudoti savo įstatuose ar nuostatuose arba religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų kanonuose, statutuose ir kitose normose numatytiems šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytiems visuomenei naudingiems tikslams, labdarai (jeigu jie pagal šį įstatymą turi teisę teikti labdarą), o biudžetinės įstaigos – nuostatuose nustatytiems uždaviniams ir funkcijoms įgyvendinti. Investavimas nėra tinkamas paramos panaudojimas, todėl šiuo metu gautos paramos investuoti negalima. Lietuvos Respublikos teisės aktai tai pat numato ribojimus labdaros paramos fondams. Iš neliečiamo kapitalo fondo gauta finansinė grąža sukelia pelno paskirstymo ir apmokestinimo dilemą. Neaiškumo įneša ir pelno nesiekiančio juridinio asmens apibrėžimas, nes neliečiamo kapitalo fondas tiesiogiai siekia pelno, iš kurio vėliau įgyvendina savo numatytus tikslus.
Siūlomas sprendimas:
Siūloma nustatyti, kad parama, gauta į LR Labdaros ir paramos fondų įstatyme reglamentuojamą neliečiamo kapitalo fondą, gali būti investuojama.
Neliečiamo kapitalo fondo veiklos pagrindą užtikrina minimalus neliečiamo kapitalo fondo kapitalas, kuris per visą neliečiamo kapitalo fondo egzistavimo laikotarpį negali būti mažesnis nei 250 tūkstančių litų (arba ekvivalento kita valiuta, jei Lietuvos Respublika įsiveda naują valiutą). Manome, kad mažesnis kapitalas nebūtų efektyvus investuojant ir nepasiektų fondo tikslų. Įnašas į kapitalą galėtų būti tik pinigais, nes manome, kad kiltų daug keblumų pasirinkus kitą variantą. Šis klausimas svarstytinas.
Fondo steigėjams ir dalininkams, taip pat valdymo ir kitų organų nariams taikomi papildomi reikalavimai: pilnas veiksnumas ir nepriekaištinga reputacija. Šios priemonės padėtų užtikrinti neliečiamo kapitalo fondo veiklos teisėtumą ir skaidrumą.
Prisegtas dokumentas
Teisingumo ministerijos atsakymas
|