Dėl skolų išieškojimo veiklos licencijavimo

Pateiktos teisėkūros iniciatyvos

Nelicencijuojama skolų išieškojimo veikla, saviveikla šioje srityje, atsakomybės už netinkamai vykdytą skolų išieškojimo veiklą nebuvimas

Atsižvelgdama į Seimo nario P. Auštrevičiaus siūlymą Finansų ministrui, siūlau šį pasiūlymą laikyti pagrįstu ir, priimant minėtą įstatymą, būtinai išsamiai reglamentuoti tokius aspektus: 1) Kvalifikacinius reikalavimus asmenims, vykdantiems tokią veiklą (manytina, kad bent jau vadovai turėtų turėti teisinį išsilavinimą); 2) Procesą (pagrindus, kada tokia veikla vykdoma, ir eigą, kaip ji vykdoma); 3) Atsakomybę, jei be pagrindo pradedamas skolų išieškojimo procesas arba neteisėtai išieškoma skola (tikslinga būtų numatyti privalomą civilinės atsakomybės draudimą). Šiuo metu skolų išieškojimą vykdančių bendrovių paslaugomis itin piktavališkai naudojasi didieji verslo subjektai, kurie tokiu būdu "išsimuša" net nepagrįstas skolas. Skolų išieškojimo bendrovės paprastai vadovaujasi tik kliento pateikta informacija, netikrina skolos teisėtumo/realumo ir, nepaisant to, viešai skelbia duomenis apie tariamą skolą, tuo sudarydamos tariamam skolininkui įvairius nepatogumus: Tokie tariami "skolininkai" - tiek privatūs, tiek verslo subjektai - įtraukiami į specialias duomenų bazes, pasunkėja (ar net tampa neįmanoma) jų galimybė skolintis, sudaryti įvairius sandorius. Verslo subjektai patiria taip pat ir tuos nepatogumus, kuriuos sudaro dalykinės reputacijos pablogėjimas, kai kurių bendrovių atsisakymas bendradarbiauti (kartais atsisakoma sudaryti net visiškai teisėtas sutartis, pvz. draudimo. O tokį atsisakymą sąlygoja informacija iš kitos draudimo bendrovės, jog asmuo "nepatikimas"). Atsižvelgiant į tokius piktnaudžiavimus skolų išieškojimo vykdymo veikla, būtina numatyti, jog duomenys apie neapmokėtą skolą gali būti skelbiami tik tada, kai priimtas ir įsiteisėjęs atitinkamas teismo sprendimas. Kitais atvejais tokie duomenys nėra skelbtini. Taip pat tai, kad skola išieškoma tik tuo atveju, jei skolininkas jos neginčija. Jei skolininkas aiškiai pareiškia dėl skolos nesutinkąs, skolų išieškojimo bendrovė turi apie tai informuoti klientą ir pradėti teismo procesą arba nutraukti skolos išieškojimo veiklą konkrečiu atveju, iki tas ginčas bus išspręstas (į teismą kreipsis pats klientas ir teismas priims atitinkamą, įpareigojantį sumokėti skolą, sprendimą, skolininkas pripažins skolą ir pan.). Tikslinga reglamentuoti ir "įspėjimų" siuntimo kiekį, tvarką. Dažnai, siekiant "palaužti" tariamo skolininko valią, jam vienas po kito ilgą laiką siuntinėjami "įspėjimai", jog jis bus paduotas į teismą, turės sumokėti atitinkamus teismo mokęsčius ir pan. Dažniausiai tokie "įspėjimai" tėra "blefas". Kartojasi ilgą laiką, realiai į teismą nesikreipiama, tačiau skolininkui sudaromi nepatogumai. Todėl verta apriboti tokių įspėjimų skaičių pvz. iki 3. Jei po 3 tokių įspėjimų, skolininkas neatsiliepia arba nepripažįsta skolos, turėtų būti imamasi kitų priemonių (kreipiamasi į teismą, nutraukiamas skolos išieškojimo procesas ir pan.). Taip pat būtina nustatyti materialinę skolų išieškotojo atsakomybę už neteisėtai išieškotą skolą arba neteisėtai vykdytą skolos išieškojimo procesą (tiek tiesioginių, tiek netiesioginių nuostolių atlyginimą). Siekiant užtikrinti, kad skolų išieškotojas būtų pajėgus atlyginti tokius nuostolius, jis turėtų arba laikyti banke tam tikrą pinigų sumą (lygią minimaliai privalomojo draudimo sumai), arba draustis privalomuoju civiliniu draudimu.

Prisegtas dokumentas