Logo
          2017 m. rugpjūčio 21 d., pirmadienis
Pagrindinis Puslapio žemėlapis Print RSS Neįgaliems LT EN FB TW
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veiklos sritys
Administracinė informacija
Paslaugos
Nuorodos
Naujienos
Tarptautinis bendradarbiavimas
Korupcijos prevencija
Klausiate - atsakome
Skaidrūs rinkimai


 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

Civilinių ginčų taikinamasis tarpininkavimas (mediacija)



Lietuvos Respublikos Seimas 2008 m. liepos 15 d. priėmė Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymą, kurį parengė teisingumo ministro sudaryta darbo grupė.

Civilinių ginčų taikinamasis tarpininkavimas (kitaip – mediacija) yra ginčų taikaus sprendimo būdas, vykdomas tarpininkaujant trečiajam nešališkam asmeniui – taikinimo tarpininkui (kitaip – mediatoriui). Įstatyme numatyta, kad mediacija gali būti taikoma sprendžiant civilinius (t.y. šeimos ir kitus) ginčus, kurie gali būti nagrinėjami teisme civilinio proceso tvarka. Šalys gali pasinaudoti šiuo ginčo sprendimo būdu tiek tuo atveju, kai ginčas dar nėra nagrinėjamas teisme (neteisminė mediacija), tiek ir tuo atveju, kai bylą jau nagrinėja teismas (teisminė mediacija).

Mediacija vykdoma ginčo šalių rašytiniu susitarimu. Ginčo šalys kartu skiria mediatorių, kurio pagrindinė užduotis – padėti ginčą išspręsti taikiai. Būtent tas aspektas, kad ginčo sprendimo priėmimo prerogatyva priklauso pačioms šalims, o ne trečiajam asmeniui (arbitrui), skiria mediaciją nuo kitų alternatyvių ginčų sprendimo būdų (pavyzdžiui, arbitražo, trečiųjų teismo ir kt.).

Mediatoriumi gali būti skiriamas fizinis asmuo, kuriam keliami nešališkumo, profesionalumo ir atsakomybės už savo veiksmus reikalavimai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčo šalys gali skirti mediatoriumi iš esmės bet kurį fizinį asmenį, tačiau svarbiausia, kad jos abi šiuo asmeniu pasitikėtų. Priklausomai nuo susitarimo, mediatorius savo paslaugas teikia atlygintinai arba neatlygintinai. Ginčo šalys taip pat pačios susitaria dėl ginčo sprendimo būdo ir tvarkos.

Labai svarbu pažymėti, jog pradėjus mediaciją sustabdomi ieškinio senaties terminai. Taigi net ir nepavykus taikiai išspręsti ginčo, šalys išsaugo savo teisę kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo į teismą.

Jei, padedant mediatoriui, ginčo šalims pavyksta taikiai išspręsti ginčą, sudaroma taikos sutartis. Ši sutartis, patvirtinta teismo supaprastinto proceso tvarka, gali būti vykdoma priverstinai.

Įstatyme taip pat įtvirtinamas vienas iš esminių mediacijos principų – konfidencialumo principas, kuris reiškia, jog ginčo šalys bei mediatoriai turi laikyti paslaptyje visą mediacijos ir su ja susijusią informaciją. Ši nuostata užtikrina, kad jokia mediacijos metu pateikta informacija negalės būti panaudota prieš ją pateikusią ginčo šalį, išskyrus atvejus, kai tokios informacijos neatskleidimas prieštarautų viešajam interesui.

Ginčo šalims renkantis alternatyvų ginčo sprendimo būdą – mediaciją – turėtų sumažėti teismų darbo krūviai. Be to, taikant mediaciją, civiliniai ginčai paprastai išsprendžiami kur kas operatyviau nei teisme, šalys patiria mažiau ginčo sprendimo išlaidų, padidėja tikimybė konkretaus ginčo atveju tarp šalių atkurti ne tik teisinę, bet ir socialinę taiką. Dėl minėtų privalumų mediacija, kaip alternatyvus ginčų sprendimo būdas, yra skatinama ir populiarinama daugelyje Europos Sąjungos valstybių.

Susiję teisės aktai
Papildoma informacija
Atgal
Ministro darbotvarkė
Ministerijos įvykiai
Renginiai
Žiniasklaidos informacija
 
Politinės partijos
Veiklos prioritetai
Teisingumo ministerijos
              biudžeto suvestinė
Teisėkūros iniciatyvos
Teisinio reguliavimo
              stebėsena
Teisinė pagalba (VGTP)
Neliečiamojo kapitalo               valdymas
Nukentėjusių nuo
              nusikaltimų asmenų fondas
Veiklos efektyvumo
              rodikliai
 
 
RSS prenumerataRSS
 
Logo
Logo
      
Gedimino pr. 30, LT-01104 Vilnius
Kodas: 188604955
Tel. (8 5) 266 29 81
Faks. (8 5) 262 59 40
El. paštas: rastine@tm.lt
© Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, 2009
Biudžetinė įstaiga
Duomenys apie Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.